APIE VYNO AKADEMIJĄ

„Vyno akademija“ – vienas iš vynų projekto „ES vynai Baltijos valstybėse“ veiksmų. Europos Sąjungos remiamą edukacinį vynų projektą „ES vynai Baltijos valstybėse“ 2012–2015 m. vykdo „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ (ABBI). Tai pirmasis tokio pobūdžio ir masto projektas, finansuojamas Europos Sąjungos.

Plačiau

APIE VYNO AKADEMIJĄ

„Vyno akademija“ – vienas iš vynų projekto „ES vynai Baltijos valstybėse“ veiksmų. Europos Sąjungos remiamą edukacinį vynų projektą „ES vynai Baltijos valstybėse“ 2012–2015 m. vykdo „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ (ABBI). Tai pirmasis tokio pobūdžio ir masto projektas, finansuojamas Europos Sąjungos.

Juo siekiama geriau supažindinti lietuvius, latvius ir estus su Europos šalių vynų, turinčių saugomas kilmės, geografines bei vynuogių veislių nuorodas skoniu bei gamyba, mokyti atskirti ir išsirinkti už priimtiną kainą, suteikti žinių. Projektas apima dalyvavimą įvairiose mugėse, parodose, renginius specialistams ir vartotojams, mokymus, seminarus, informacijos sklaidą spaudoje, internete ir prekybos vietose.

KĄ SAKO ETIKETĖ?

Europos Sąjungoje vynas gaminamas, ženklinamas, prekyba ir kontrolė vykdoma vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Tarybos reglamentu Nr. 555/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo. Todėl Europos Sąjungoje pagamintas vynas yra patikimos kokybės, nesunku nustatyti jo gamybos ir žaliavos užauginimo vietą, patikrinti gamyboje taikomų technologinių procesų atitiktį reikalavimams. Europos Sąjungoje vynas pagal kokybę ir kontrolės lygį skirstomas į tris pagrindines kategorijas:

Vynas –

iš bet kurioje Europos Sąjungos vietoje užaugintų vynuogių gaminamas vynas, kuriam taikomi tik bendrieji Europos Sąjungoje galiojantys vyno kokybės reikalavimai.

Vynas su saugoma geografine nuoroda (SGN) –

tai tam tikruose Europos Sąjungos šalių narių geografiniuose regionuose gaminamas vynas, kuriam taikomi šiuose regionuose galiojantys papildomi vynuogių auginimo ir vyno gamybos reikalavimai. Šio vyno specifinį pobūdį bei kokybės lygį lemia geografinė vynuogių gavybos vietovė.

Vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN ) –

tai tam tikrose Europos Sąjungos šalių narių apibrėžtose teritorijose gaminamas vynas iš čia užaugintų vynuogių. Šių teritorijų vynininkystės veiklą apibrėžia griežtos taisyklės ir kontroliuoja vietinės vyno organizacijos. Šios kategorijos vyno kokybę ir savybes iš esmės ar išskirtinai lemia geografinės sąlygos.

Regionų žemėlapis

Užveskite pele ant norimos šalies ir sužinokite apie šių šalių, įvairių regionų vynus.

Prancūzija

Prancūzija, nebūdama seniausiai vyną gaminanti šalis, yra pasaulinė kokybiško vyno gamybos lyderė. Kaimyninių ir tolimų šalių vyndariai iš esmės priversti kopijuoti prancūzų patirtį, nes būtent šioje šalyje sugalvota klasifikuoti vynuogynus, o tai įprasta visose savo vyną gaminančiose ES šalyse.

Prancūzų vyndariai atrado dvigubą fermentaciją putojančio vyno gamybai, pirmieji išbandė jaunojo vyno gamybos metodus bei suprato naujų statinaičių, be abejo,  iš Prancūzijos miškų ąžuolo, naudą vyno kokybei.

Visame pasaulyje populiarumo sulaukusio Merlot, Chardonnay, Pinot Noir, Gewurztraminer, Pinot Gris bei Syrah vynmedžių vyno gamyba neabejotinai geriausiai pavyksta būtent Prancūzijoje.

Prancūzijos vyno skonis pasižymi įvairiais ypatumais, tačiau daugiausia išsiskiria savo įvairove! Būtent tai – puiki priežastis atrasti Prancūzijos vyno skonį.

Šampanė (Champagne)

Prancūzijos šiaurėje esančiame Šampanės regione gaminamas žymiausias pasaulio putojantis vynas Šampanas! Vėsus klimatas ir itin kreidingas dirvožemis – tai kone idealios sąlygos auginti putojančiam vynui skirtas uogas. Daugiausia vynuogynų ploto užima Pinot Noir, Pinot Meunier ir Chardonnay vynuogės, tačiau atidžiai ieškantys gali aptikti ir Petit Meslier, Pinot Blanc bei Arbanne vynuogienojų.

Bordo (Bordeaux)

Maždaug 100 000 hektarų plote greta Atlanto plytintis regionas gali būti vadinamas raudonojo vyno „tėvu“. Būtent čia išbandyta ir vėliau kitur pradėta praktika raudonąjį vyną brandinti statinėse!

Bordo vynas vadinamas naudojant tik mažų vynuogynų vardus: Pauillac, Margaux, Sauternes ir pan.,  raudonasis Bordo vynas gaminamas iš Cabernet Sauvignon, Merlot ir Cabernet Franc vynuogių veislių derliaus. Bordo vyndariai dažniausiai gamina maišyto derliaus raudonąjį vyną. Šis pasirinkimas leidžia optimizuoti prasto oro nulemtą derliaus kokybę. Bordo raudonasis įprastai yra gana tamsus, išlaikytas įgauna rusvą atspalvį.

Burgundija (Bourgogne)

Burgundija – tikra vyno žinovų Meka, nes vėsus klimatas ir retas klinčių dirvos derinys leidžia pagaminti itin subtilaus skonio vyną. Mažo dydžio vyninės dėl savo vyno įprastai sulaukia viso pasaulio pirkėjų varžytuvių.

Burgundijos vyno skonį atskirti nesunku. Pirmiausia todėl, kad baltasis gaminamas tik iš Chardonnay, o raudonasis tik iš Pinot Noir. vynmedžių derliaus. Burgundijos vyndariai savo vyno nevengia brandinti ąžuolo statinėse, sumaniai rinkdamiesi ne tik naujas statines.

Vyndariai savo auginto derliaus vyną dažniau ženklina rinkdamiesi ne Chateau, o Domaine pavadinimą. Kokybiškensių? vynuogynų vynas oficialiai ženklinamas Premier Cru, o kokybiškiausias – Grand Cru vardu.

Elzasas (Alsace)

Elzasas – kertelė Prancūzijos vakaruose, savo klimatu nepanaši į jokį kitą Prancūzijos vynuogynų kraštą. Klimatui sausumo suteikia nemenkas atstumas iki vandenyno bei Vosges kalnai, pastojantys kelią lietaus debesims. Vynuogių auginimo sezonas Elzase ilgas, tad derlius sirpsta lėčiau, vynui suteikdamas ypatingą aromato koncentraciją bei skonio intensyvumą.

Vėsaus klimato vynuogynuose dažniau pavyksta nemaišyto vienos rūšies vynmedžių derliaus vyno gamyba. Elzaso vyndariai itin seniai tai suprato, taigi jie – vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda koncepcijos autoriai, susivokę savo vyną ženklinti vynmedžių vardais anksčiau už kitus.

Itin aromatingas Elzaso vynas šiuo metu dar paklausesnis, nes be įprastinių patiekalų šiuo metu jį pradėta derinti su Rytų šalių virtuvių patiekalais.

Luara (Loire)

Luaros upės slėnyje įsikūrę vyndariai džiaugiasi bene geriausiomis pasaulyje Chenin Blanc bei Sauvignon Blanc vynuogių augimvietėmis.

Vyno skonių įvairovė didelė – nuo visiškai neintensyvių iki intensyvių ir sunkių, nuo sausų iki beprotiškai saldžių.
Čia gaminamas putojantis vynas Cremant de Loire nesipuikuoja tauriu šampano pavadinimu, bet kokybe beveik nenusileidžia.

Ronos upės slėnis (Cotes du Rhone)

Prancūzijos pietuose esantis Ronos upės slėnio vyno kraštas – viena svarbiausių vietų kokybiško vyno gamybai. Ronos upės slėnyje gaminamo raudonojo vyno skonis ir panašus, ir skirtingas. Šiaurinėje Ronos slėnio dalyje raudonasis gaminamas tik iš Syrah vynmedžių derliaus. Jis itin tamsus, labai ryškaus serbentų, slyvų, dūmų, aviečių, prieskonių kvapo bei skonio, svaraus stoto. Toks vynas gaminamas Cornas, Crozes – Hermitage, Cote Rotie bei Hermitage vynuogynuose.

Pietų Ronos slėnyje kartu su Syrah naudojamas Mourvédre, Grenache, Carignan ir kitų vynmedžių derlius. Chateauneuf-du-Pape, Gigondas, Vacqueyras, Rasteau vynuogynuose. Baltasis vynas pietinėje Ronos upės slėnio dalyje gaminamas iš Roussanne, Marsanne, Viognier, Grenache Blanc bei kitų vynmedžių derliaus. Vidutinio stoto baltųjų vynų gamyba geriausiai pavyksta Chateauneuf-du-Pape bei Cotes du Rhone vynuogynuose.

Langedokas-Rusijonas (Languedoc-Roussillon)

Tai didžiausias pasaulyje vyno regionas, kuriame gaminamas itin įvairaus skonio vynas.  Tradicinio skonio Langedoko-Rusijono vynas yra maišomas iš daugybės skirtingų vietinių vynuogių veislių, tačiau dabar populiariausi šio regiono vynai yra gaminami tik iš Chardonnay, Cabaernet Sauvignon ar Syrah vynuogiu, kurios vadinamos tarptautinėmis.

Italija

Italija – viena pagrindinių vyną gaminančių šalių. Vynuogės čia auginamos jau beveik 3000 metų. Italijos vyno gamyba ilgą laiką buvo itin tradicinė, bet per pastaruosius 50 metų įvyko svarbių pokyčių. Dėl italų charakterio kūrybiškumo dabar čia gausu nedideliais kiekiais gaminamo itin puikaus skonio vyno. Pasaulyje Italija išsiskiria itin didele įvairove tradicinių, tik Italijai būdingų, vynuogių įvairove. Priskaičiuojama daugiau nei 500 vietinių Italijos vynuogių veislių, iš kurių gaminamas kokybiškas vynas.

Alto Adidžė (Alto Adige)

Jei visa Italija garsėja savo raudonaisiais vynais, Alto Adidžė – baltųjų vynų gamybos rojus. Čia gaminami patys aromatingiausi  baltieji Italijos vynai, kurie gali bręsti butelyje ištisus dešimtmečius. Tiesa, Alpių papėdėje esančiame regione auga vynmedžiai, nebūdingi visai kitai Italijos daliai – Pinot Bianco, Müller-Thurgau, Gewürztraminer, Sauvignon Blanc, Riesling bei Chardonnay. Sodraus skonio raudonieji vynai gaminami iš ten nuo seno augančių Cabernet Sauvignon, Merlot bei vietinių Lagrein vynmedžių, na o aromatingi – iš Pinot Noir bei vietinės Trollinger (Schiava). Įdomiausia, kad visos šios vynuogės gali būti naudojamos Alto Adidžė DOC ženklinamo vyno gamybai.

Pjemontas (Piemonte)

Italijos šiaurės vakaruose plyti Pjemonto regionas – didelės dalies itališkų vynų gimtinė. Lygiai kaip ir prancūziškoje Burgundijoje, Pjemonto vyno skonis ir aromatas glaudžiai susijęs su Pjemonto kulinarija, vyno ir maisto skonis sudaro stiprų, turtingą, individualų, brandų derinį. „Piemonte“ išvertus iš italų kalbos reiškia „prie kalnų“ – šiuo atveju Alpių. Tik 5% Pjemonto vynuogynų formaliai laikomi plokščiais, visą kitą dalį apima  kalvos ir šlaitai. Kiekvienas šlaitas vis kitoks – vis kitu kampu pasviręs į horizontą, tai lemia aiškų ir individualų mikroklimatą kiekviename vynuogyne.

Toskana (Toscana)

Toskanos karštas klimatas yra šio regiono privalumas. Raudonojo vyno gamybai tai suteikia galimybę pagaminti vyną iš nepakankamai prisirpusių arba persirpusių Sangiovese vynmedžių derliaus.
Anksčiau manyta, jog Toskanoje auginamų Sangiovese uogų vynas (Carmignano DOCG, Brunello di Montalcino DOCG, Chianti Classico DOCG, Vino Nobile di Montepulciano DOCG, Toscana IGT) be kitų vynmedžių žaliavos įmaišymo negali būti gero skoniodėl nepakankamo šios žaliavos aromatingumo. Atrastos tinkamos Sangiovese atmainos, gerai parinkta vynuogynų padėtis bei mažas derlingumas Sangiovese vyno kokybę pakylėjo į neregėtas aukštumas.

Venetas (Veneto)

Greta Venecijos ir Veronos miestų plytintis Veneto vyno regionas yra vienas svarbiausių Italijoje. Šiuo metu visame pasaulyje itin populiarus Valpolicella, Soave, Bardolino ir Amarone vynas gaminamas būtent Veneto vynuogynuose. Dauguma itin populiaraus itališko vyno Pinot Grigio irgi gaminama Veneto vynuogynuose.

Santūriai šiltas Veneto vynuogynų klimatas leidžia pagaminti ryškaus skonio vyną. Kadangi daugumos garsiųjų vynuogynų vynas yra gaminamas iš maišyto derliaus – etiketėje vynmedžių vardai nėra ženklinami.

Garsiausias Veneto vynuogynų vynas –  Amarone della Valpolicella DOC. Unikalus, gaminamas iš rankomis skinto Valpolicella vynuogynuose auginto Corvina, Rondinella, Sangiovese ir Molinara derliaus. Nuo įprastinio skonio vyno pastarasis skiriasi tuo, kad nuskintas derlius dirbtinai vytinamas vėdinamoje patalpoje ant lentynų net iki 4 mėnesių. Sudžiūvusių vynuogių sultys įgauna ypatingą aromato koncentraciją. Vynas brandinamas statinėse net 2,5 metų, tačiau taurėje ąžuolo aromatai neužgožia ryškaus vyšnių, slyvų bei prieskonių kvapo ir skonio.

Umbrija (Umbria)

Umbriją dažnai nustelbia šiauriau esanti didingoji Toskana. O gaila. Umbrijoje gausu palyginti nebrangaus vyno, Neretai net ir Toskanos vyndariai skuba įsigyti žemių Umbrijoje, nes čia dėl palankesnio klimato geriau pavyksta pagaminti geresnio skonio baltuosius vynus. Vis dažniau žymūs Toskanos vyndariai savo ąžuolinėse talpose fermentuotų baltųjų vynų gamybą perkelia į Umbriją, o vyną ženklina tiesiog Umbria IGT.

Abrucai (Abruzzo)

Svarbiausia Abrucų regiono vynuogė – Montepulciano. Naujoves taikantys vyndariai po derliaus išspaudimo vėsioje temperatūroje skalauja šių vynmedžių vynuogių sultis. Jos tampa itin ryškios spalvos, intensyvaus kvapo. Montepulciano vynas vis dažniau brandinamas mažos talpos ąžuolo statinaitėse, kurios praturtina jo kvapą medžio natomis.
Baltasis vynas Abrucų regione dažniausiai gaminamas iš Trebbiano derliaus. Šiuo metu dažniausiai be brandinimo ąžuolo statinėse gamintas vynas primena citrusinių vaisių, gėlių, obuolių ir žolės kvapą. Jo skonis puikus be papildomo išlaikymo.

Apulija ( Puglia)

Pietų Italijos „bato kulnas“ – vieta, kur gaminamas įspūdingo skonio intensyvumo raudonasis vynas. Kaitrūs saulės spinduliai, mineraliniais komponentais prisotinta dirva ir gausiai paplitę seni vynmedžiai sudaro ypatingą derinį. Itin intensyvaus skonio Apulijos vynas lengvai konkuruoja ir skonio savitumu aplenkia Naujojo Pasaulio šalių vyną.

Šiame Pietų Italijos regione susiklosčiusi ekonominė situacija leidžia pigiau pagaminti vyną,. Apulijos regiono vėliavnešys – sodraus ryškaus skonio raudonasis vynas iš Primitivo vynuogių derliaus. Tai daugiau nei 100 metų Apulijoje auginama vynmedžių rūšis, regioną pasiekusi iš Kroatijos.

Sicilija (Sicilia)

Pačiuose Italijos pietuose esančioje Sicilijos saloje vyrauja klimatinės sąlygos, leidžiančios gaminti nebrangų, tačiau itin kokybišką vyną. Pačioje XX a. pabaigoje prasidėjęs vyno gamybos tradicijų virsmas stipriai pakeitė Sicilijos vyno industriją – imta siekti ne kiekybės, o kokybės. Atsirado išskirtinės kokybės vyną gaminančios vyninės. Sicilijos sala dar išsiskiria tuo, kad beveik visas joje pagaminamas vynas yra iš vynuogių, sutinkamų tik šioje saloje. Itin dažnai vynas ženklinamas tik Sicilia IGT ir ant etiketės nurodomos vynui pagaminti naudotos vynuogės.

Ispanija

Pastaruoju metu diegiant naujoves gamyboje kitų šalių vyndarius lenkia ispanai. Jie pasiekė iki šiol neregėtą vyno kokybę. Ispanijos vyno gamyba keičiasi greičiau nei tradicijų nesaistomose Naujojo Pasaulio šalyse, tad skonis vilioja savo naujumu. Turėdama didžiausią vynuogynų plotą pasaulyje, Ispanija nėra daugiausiai vyno pagaminanti šalis. Tai paaiškina bendrą Ispanijos vyno kokybę, nes ne itin derlingi vynmedžiai suteikia šansą pagaminti ypatingai kvapnų vyną.
Iš Ispanijoje auginamų 80 svarbių vynmedžių rūšių gaminamas ir maišytas, ir nemaišytas vynas. Jo kokybė priklauso ne nuo maišymo, o nuo derliaus savybių. Vynmedžių vardas vyno etiketėje labai lengvina vartotojams vyno pasirinkimą.

La Riocha (La Rioja)

La Riocha – žinomiausias Ispanijos vyno regionas pasaulyje, aukštos kokybės vynais garsėjantis jau nuo XIX a. vidurio. Ne veltui ispaniškojo Bordo vynininkystės istorija siejama su prancūzų garsiuoju regionu, nes būtent čia atvykėliai iš Bordo krašto pradėjo skiepyti jiems žinomas kokybiško vyno gamybos tradicijas. Riocha – vyno kraštas, kuriame anksčiausiai Ispanijoje pradėtas gaminti vynas. Raudonajam vynui gaminti pasitelkiamos Tempranillo vynuogės, o baltajam – Viura.

Kastilija ir Leonas (Castilla y Leon)

Tai didžiausias Ispanijos vyno regionas. Klimatas ganėtinai atšiaurus – trumpas karštas vasaras kaipmat keičia vėsus ruduo. Žiemą temperatūra neretai nukrinta žemiau –10º C, o šalnų pavojus išlieka iki pat gegužės vidurio. Regione plytintys Tempranillo vynuogynai neretai vadinami geriausiais Ispanijoje, nors juose įprastai gaminamas raudonasis vynas.

Katalonija (Catalunya)

Katalonijos regione yra viena svarbiausių putojančio vyno apeliacijų pasaulyje – Cava DO. Čia putojantis vynas gaminamas tik klasikiniu, butelyje atliekamos dvigubos fermentacijos būdu. Šiuo brangiausiu putojančio vyno gamybos metodu apdirbamas ne tik Parellada, Xarel-lo, Macabeo, bet ir Chardonnay, Pinot Noir derlius. brut stiliaus putojantis vynas visame pasaulyje vertinamas ne tik dėl kokybės, bet ir patrauklios kainos.

Aragonas (Aragon)

Aragono regionas yra Ebro upės baseine, apsuptas kalnų. Skurdžiame dirvožemyje vynmedžiai duoda itin negausų, tačiau labai sodraus skonio vynuogių derlių. Dažniausiai vynmedžiai auga neformuojami, tad derlių nuimti įmanoma tik rankomis. Dominuoja Carinena, Garnacha, Syrah, Macabeo ir Chardonnay vynuogės.

Valensija (Valencia)

Pietrytinėje Ispanijos dalyje esančiame Valensijos regione dominuoja šiltas Viduržemio jūros nulemtas klimatas. Atokiau nuo vandens, kur prasideda aukštumos ir molingą dirvožemį keičia kalkakmenis, yra puikios sąlygos auginti vynuoges. Per pastaruosius 20 metų šiame regione pastebimas itin nemažas vyno kokybės šuolis.

Mursija (Murcia)

Regione vynmedžiai auginami aukštai virš jūros lygio, tai leidžia vynmedžiams atvėsti nakties metu ir prisirpinti geriau subalansuoto skonio derlių. Kai kuriose vietose nakties temperatūrų svyravimų amplitudė – 25 laipsniai.

Dirva vynuogynuose smėlėta, kupina klinčių bei kitų uolienų akmenų ir labai nederlinga, tad tinkama vynmedžiams auginti.

Kritulių nedaug, nesiekia 300 mm per metus, tad vynmedžiai mažai derlingi. Jų derlius tinka itin aromatingo ir ryškaus skonio vyno gamybai.

Kastilija-La Manča (Castilla La-Mancha)

Regionas išsidėstęs 500–700 m aukštyje, kur vyrauja ekstremalios klimato sąlygos – ilgomis vėsiomis žiemomis temperatūra nukrenta žemiau 0 C. Vasaros metu dieną temperatūra neretai pasiekia ir 40º C. Nepaisant temperatūros skirtumų, šiame regione pagaminama net pusė viso Ispanijos vyno. Tiesa, didelė dalis vynuogynų skirta ir brendžio gamybai.

Austrija

Austrija, nors ir pagaminanti nedaug vyno, itin žymi savo unikaliu vyno skoniu. Dar visai nesenai specialistai Austrijos vyną vadino geriausiu iš mažiausiai žinomų Europoje, tačiau dabar be austriško vyno neišsiverčia garsiausi pasaulio restoranai. Ši sėkmė neatsitiktinė, nuo 1993 čia įsigaliojo griežčiausi pasaulyje vyno kokybę ir kilmę reguliuojantys įstatymai!
Austriškas vynas į vokišką nepanašus, nes Austrijoje vyrauja centrinės Europos klimatas su trumpomis šaltomis žiemomis bei ilgomis šiltomis vasaromis. Būtent Austrijos ilgas ruduo bei pakankamas drėgnumas sudaro geriausias sąlygas Europoje gaminti kilnų saldų vyną!
Austrijos pasodinta apie 45820 ha vynuogynų, kuriuos valdantys nedaug vynuogynų ploto turintys savininkai dažniausiai gamina nepanašaus skonio vyną. Šios šalies vyndariai noriai mokosi iš daugiau patirties turinčių kolegų, drąsiai imasi inovacijų. Austrijos vynininkystėje itin ryškus ekologinio vyno gamybos judėjimas, vis daugiau vyndarių renkasi biodinaminį derliaus auginimo būdą. 


Šalies vynuogynai padalinti į tris regionus: Žemutinę Austriją - Niederösterreich (27128 ha), Burgenlandą - Burgenland (13,840 ha) ir Štiriją - Steiermark (4,240 ha). Šių regionų viduje, kaip ir kitose šalyse išskirti smulkesni vynuogynai.  Atskirai išskirti sostinės vynuogynai - Wien (612 ha). Districtus Austriae Controllatus (lotyniškai kontroliuojama Austrijos sritis) arba DAC žymimi skirtingų regionų rūšiniai vynai, atitinkantys griežtus kokybę ir kilmę reguliuojančius įstatymus.

Žemutinės Austrijos regionas dalinamas į keturis rajonus, kuriuose dėl skirtingų auginimo sąlygų bei vyno gamybos ypatumų gaminamas nevienodas vynas:
Kremstal DAC vynuogynai yra Dunojaus upės slėnyje, kurio terasose auginami Riesling ir Grüner Veltliner vynmedžiai. Ilgas sirpimas lemia koncentruotą Grüner Veltliner aromatą bei skonį, drąsiai lygintiną su Chardonnay iš Šiaurės Burgunijos. Riesling Kremstal DAC vynas pasižymi svaresniu stotu nei Prancūzijos ar Vokietijos Riesling.
Kituose Žemutinės Austrijos vynuogynuose: Kamptal DAC, Weinviertel DAC, Carnuntum, Traisental DAC, Wagram, Thermenregion dažniausiai gaminamas lengvo stoto, aromatingas vynas su mineraliniais charakterio niuansais.

Burgenlando regionas dėl karštesnio klimato garsėja raudonuoju vynu iš Austrijos Zweigelt ir Blaufränkisch vynmedžių derliaus bei dažniausiai talentingai sukurtų šių vynmedžių vyno tarpusavio mišinių ar derinių su tarptautinėmis veislėmis: Cabernet, Merlot ar net Syrah. Tačiau didžiausia šio regiono ypatybė – kiekvienais metais gausiai gaminamas kilnus saldusis vynas. Šią unikalią galimybę suteikia kiekvieną rudenį iš seklaus Neusiedlersee ežero kylantis rūkas, leidžiantis lengvai pagaminti vyną iš kilniojo pelėsio paveiktų uogų derliaus.

Štirijos vynuogynai, dar dalijami į pietinius, pietrytinius bei vakarinius, yra garsūs ypatingai puikiu Sauvignon Blanc, Chardonnay vynu, pradėtu gaminti visai nesenai, bei rausvuoju vynu – vadinamu tradiciniu delikatesu.

Vokietijos vynas

Lietuvos žmonės žino daug Vokietiją garsinančių produktų, tačiau apie Vokietijos vyną žinoma išties nedaug. Bet dar nesenai būta istorijos tarpsnių, kuomet šios šalies vynas paprasčiausiai vadintas geriausiu! Dabar vokiečių vyndarių produkcija vėl išties paklausi visame pasaulyje, tad tai puiki priežastis daugiau sužinoti apie Vokietijos vyną.

Mozelis

Vakarų Vokietijoje išilgai to paties vardo upę besidriekiantis regionas yra vienas garsiausių visame pasaulyje. Jo vėsiame klimate vynmedžiai tikriausiai neprisirpintų derliaus, tačiau Mozelio vynuogynai įkurti ant stačių pietinių upės šlaitų, kepinamų saulės spindulių. Mozelio vynui ypatingą išskirtinumą suteikia iš skalūno uolienos natūraliai susiformavę skaldos šlaitai. Taip auginto derliaus vynas įgauna kitur nepakartojamą mineralų pojūtį. Beveik visas Mozelio vynas – išskirtinai rankų darbo produktas, nes stačiuose šlaituose derlių gali nuskinti tik patyrę skynėjai. Geriausiai Mozelyje pavyksta įvairus vynas iš Riesling derliaus.

Pfalcas

Šis pietvakarių Vokietijos regionas yra išskirtinai karšto klimato, tad ten gaminamas ne vien baltasis, bet ir raudonasis vynas. Karšti orai leidžia pagaminti itin aromatingą ir puikų sauso skonio vyną, tad Pfalce saldusis yra gaminamas tik ypatingais metais. Pfalco vyno privalumas – didelė geologinė dirvos įvairovė, tad puikiai pagamintas skirtingų vynuogynų Riesling vynas yra išties nevienodas, atsiskleidžiantis kitur nepakartojamu kvapu.

Riesling vynas

Šių vynmedžių derliaus vyną tikriausiai galima vadinti visų laikų geriausiuoju, nes Riesling vyną pavyksta puikiai pagaminti ir sauso, ir saldaus skonio. Skirtinguose vynuogynuose auginto derliaus vynas yra išties nevienodas ir gali būti itin lengvas ar labai ryškaus skonio. Anksčiau minėtus privalumus tik pabrėžia galimybė net kuklų vyną ilgai išlaikyti rūsyje!
Pusės tūkstantmečio istoriją skaičiuojantis vynas pradėtas gaminti Vokietijoje. Šioje šalyje Riesling vynmedžiai duoda geriausią vyną, nes jiems auginti tinka tik vėsus klimatas ir nederlinga dirva. Vyndariai Riesling vyną nepila į šiuo metu madingas mažos talpos statines, nes Riesling aromatingumas išties įspūdingas.
Šviesios spalvos vynas visada kvepia gėlių ir vaismedžių žiedais, obuoliais, įvairiais citrusiniais bei tropiniais vaisiais. Lengvo ar vidutinio stoto vynas puikiai dera su itin įvairiu maistu.

Susisiekite

Siųsti